knėpščioti

knė́pščioti, -ioja, -iojo žr. knėbščioti 1: Vaikas knė́pščioja savo seserį Sr. Vaikai, neknė́pščiokite (nemušinėkite) kits kito! J. | Žąsinas žąsytelius knė́pščio[ja] (snapu užgauna, gnybčioja) Als. | refl.: Vaikai knėpščiojas terp savęs Erž. Ko čia knė́pščiojys?! Gausi par nagus Krtn.